Sunkus kelių eismo įvykių statistika yra negailestinga. Kelių mirčių milijonui Lietuvos gyventojų skaičių lemia visų Europos valstybių. Lietuva yra žinoma, ieškoti padėties kaltininkus. Dažnai išgirsti skundą, yra prastos kokybės vairuotojų mokymo. Tačiau dabartinę situaciją keliuose paanalizavus tikrai negali rasti viena iš priežasčių, kodėl kelių eismo įvykių nemažėja – reklamos agentūra. Vairuotojai dažnai trūksta vairavimo kultūros ir dėmesingumą. Be to, Lietuva tapo įprasta ne saugaus greičio, pasiteisinant skubėti. Ir sėdi prie vairo, arba saugos diržų nesisegimas išvaizda tapo girtų vairuotojų vairavimo laiko norma, vizitinės kortelės. Per pastaruosius metus, dauguma nelaimingų atsitikimų įvyko būtent dėl nesaugaus greičio, nesugebėjimas laikytis taisyklių ir girtas vairuotojo kaltės.
Šūkis „stop karui keliuose“, manau, buvo pradėtas naudoti tam, kad visuomenė atkreiptų dėmesį į tragišką padėtį Lietuvos keliuose. Tačiau žodis „karas“ gali būti interpretuojamas įvairiai. Pavyzdžiui, man karas man asocijuojasi su situacija, kuri yra sąlygota konflikto. Trumpai tariant, karas tai yra ginkluotas reiškinys, kuriame dalyvauja dvi pusės ir yra virš 1000 aukų. Tačiau anksčiau minėtame šūkyje žodis „karas“ daugiau naudojamas kaip metafora. Taigi paprastai kare dalyvauja mažiausiai dvi priešingos pusės ir jo metu yra neišvengiam aukų. Lietuvoje per avarijas kiekvienais metais žūva vis didesnis skaičius žmonių. Tačiau lieka neaišku, kas šiame kare kariauja – popieriniai maišeliai. Neatsakingi ir atsakingi vairuotojai? Vairuotojai ir pėstieji? Visuomenė ir neblaivūs vairuotojai? Pėstieji ir tie, kurie variuoja automobilius? O galbūt valstybė ir neatsakingi vairuotojai?
Taip pat yra neaišku, kokį vaidmenį būtų galima priskirti tvarkos saugotojams – policininkams. Galbūt jų vaidmuo yra prižiūrėti, kad aukų skaičius būtų kuo mažesnis. Tačiau tai yra tik vienas iš galimų variantų. Iš tikrųjų šiuo metu būtų sunku apibrėžti policininkų vaidmenį, vien jau dėl to, kad visuomenė aiškiai nesuvokia, kokias pareigas šiandien turi atlikti policininkas. Nors manau visi sutiktų, kad policininkas turėtų užtikrinti tvarką keliuose. Tačiau visuomenė nepasitiki policininkais. Iškyla logiškas klausimas – kodėl? Pirmiausiai policininkai mums asocijuojasi su kyšių ėmimu. Kaip galima pasitikėti policininku, kuris pažeidinėja įstatymus? Manau, tai yra visai logiška visuomenė pozicija. Atrodo patys šios profesijos atstovai diskredituoja savo vardą, šilkografija. Taip pat užtenka prisiminti tokius skaudžius atvejus, kai patys policininkai mirtinai sužaloja nekaltus žmonės per savo neatsakingumą. Susidaro įspūdis, kad patys policininkai pamiršo, kad jie yra tvarkos sergėtojai ir turi būti pavyzdys visai visuomenei. Dažniausiai policininkai renkasi lengviausią darbo formą – tai stovėti šalikelėse ir gaudyti „greičio mėgėjus“.
Pratęsiant „karo kelyje“ temą svarbu išsiaiškinti, koks šio „karo“ tikslas. Žinoma dalis visuomenės yra suinteresuota, kad dabartinė situacija keliuose pasikeistų ir būtų priimti griežtesni įstatymai, kalendoriai. Tačiau neaišku, ko siekia kita visuomenės dalis. Nesinorėtų galvoti, kad šiuos žmonės tenkina esama situacija keliuose, nes vieną dieną jie gali prarasti savo vaiką, brolį, mamą ar kitą artimą žmogų dėl neatsakingo vairuotojo elgesio.
